Myliu Nidą vis stipriau ir stipriau…

2014 metų vasarą Nidoje atidarėme barą ‘Zuikio Daržas’. Laikas praleistas Nidoje neapsiribojo tik vasara. Išvykti iš ten – sunku, tad sezonui pasibaigus pasilikome pabūti ilgiau. Ritmui nurimus ir išvykus poilsiautojams mėgavomės ramybe, miškais, jūra, kopomis. Būnant ten pajutome, kiek daug mums davė laikas čia. Nidoje. Taigi kilo noras ir mums kažką padovanoti Nidai. Mažais žingsneliais ėmėmės darbų. Surinkome būrį savanorių ir suorganizavome savanorišką kopų tvarkymo akciją, kuri truko visą rugsėjo mėnesį. Būnant čia meilė Nidai augo kiekvieną dieną. Netrukus gimė idėja sukurti rūbą, kuris leistų Nidą jausti šalia net tuomet, kai ten nesi. Ant mūsų kuriamų drabužių ėmė rastis vis daugiau svarbiausių Nidos detalių. Sulaukėme nemažai žmonių, taip pat mylinčių Nidą palaikymo. Įkvėpti judėti į priekį pradėjome rinkti įvairių žmonių istorijas apie šią pasakišką vietą. Taip sužinojome dar daugiau apie to krašto herojus ir jų svarbą. Herojus, kurie Nidą padės prisiminti ne tik vasarą, bet ir visus metus.

2016 metų kovą nutiko visai nereikšmingas dalykas, kurį dabar Jūs pavertėte didžiu. Tą kovą gimė idėja mylėti Nidą dar stipriau, kažką kurti, dalintis jausmais.​ Po truputį ėmėme galvoti, kalbėti, paišyti, siūti, rašyti. Ir štai metams praėjus galime džiaugtis dideliu būriu Jūsų, mylėtojų.​ Džiaugiamės savo rūbu apkabinę tiek daug žmonių, tiek daug dovanų sukūrę ir tiek kartų pradžiuginę. Tikimės likti kartu ir toliau eiti smėlėtais Nidos takais.

 

Nidos istorijos

„Myliu Nidą, nes vos persikėlęs keltu jautiesi sugrįžęs namo, pajunti Neringos gamtos magiją, gyvybę. Važiuodamas tuos keliasdešimt kilometrų pradedi atsipalaiduoti, atsidarai langus, įkvėpi gryno oro ir jūros gaivos. Atriedėjęs iki Nidos, sutinki draugus, Kaštono chebrą, Zuikio daržo kolektyvą, visi dalinasi geru vaibu, puikia nuotaika, kartais net nesvarbu, koks oras. Žmonės šviečia ir negali sustoti šypsotis, nesinori išvykti. Ką jau kalbėti apie Zentos sriubytę ar Varnos terasą, tuk-tukus ir Kernagį palei marias! Mylių šį miestą, nes mūsų piramidės stovi čia – ant Parnidžio.“

Tautvydas

„Nidoje viskas paprasta. Kad ir koks būtų oras, jis visada geras. Kad ir ką beveiksi, viskas vyksta pačiu laiku. Kad ir kiek bevažiuosi ten, visada pabūsi kažkur, kur dar nesi buvęs. Myliu Nidą.“

Giedrė

„Nida lygu ramybė, kurios dažnai pasigęstu mieste ir dėl to taip gera karts nuo karto pabėgti į pušynus. Čia visada pilna draugų bei juoko. Nidos miške, darže ar pajūry itin mėgstu šokti iki aušros, tada jaučiuosi kaip Miško deivė, o grįžusi į Vilnių stengiuosi kuo ilgiau tą pojūtį prisiminti. Na ir žinoma, Nida toks žemės kampelis, kur po šokių neskauda nei raumenų, nei galvos ir norisi tik vėl įsisukti į samanų paklodę iki pat ryto bei jausti gryną miško kvapą savuose plaučiuose.“

Sima

„Čia gali sutikti žmonių tikrų. Bet tikrai tikrų. Ir Nidoje praleistos dvi dešimtys vasarų ir porą žiemų pakrauna sielą. Meilę Nidai jausdamas širdy, pats jautiesi mylimas ir tvirtas, nesvarbu kur bebūtum. Tiesa tokia – grįžti čia taip pat svarbu, kaip kvėpuoti ir mylėti.“

Justin

„Nida – tai magiškas kraštas, kur patiri pilnatvę kiekvieną akimirką, kur gali atrasti puikią pusiausvyrą tarp darbų ir poilsio, kur daug šypsenų ir nuostabių žmonių, besidalinančių pozityvia energija. Ypatingai žavi galimybė mainytis ja su vietiniais menininkais ir gyventojais. To labai dažnai trūksta miesto džiunglėse.“

Edvis

„Labiausiai myliu Nidą ir jos spalvas, nes tik čia dangus gali būti flamingų rožinis arba deginančiai raudonas. Nida man yra jausmas. Žinojimas, kad viskas, kas neramino, liko kitoje kelto puseje. Myliu Nidą, nes tik čia savo klientų visada galiu klausti, kaip atostogos. Nes tik čia mes šokam iki ryto vien tam, kad sutiktume saulę ir pamatytume, kokios spalvos bus dangus. Myliu Zuikį, myliu daržą, Kąstytį, prieplauką, marias ir ta amžiną norą būti čia.“

Violeta

„Tai, kas įvyksta Nidoje, prisimenu kaip vieną gražią akimirką. Pirmas kartas dar visai nesenai buvo – 2015-ųjų rugpjūtį. Tas kartas truko dvi naktis ir tris dienas, kurias pavadinčiau visišku atsidavimu Nidos meilei. Lyg tai būtų vaizdo klipas, susuktas grojant TB dainai „Invitation To Love“.

Emilija

„Saulės nusileidimas į jūra, lengvas bangavimas, minkštas Nidos smėlis, kuriuo eini ir tiesiog, tiesiooog paskęsti mintyse. Vieta, kur gali palikti visas pašalines mintis kažkur toliau ir pasinerti į svajones. Nida, myliu Tave!“

Deimantė

„Nes Nida – tai ne vieta, o jausmas, kurio neužgniauši, nepaslėpsi po kaukėmis. Čia visada esi ir būsi basas pašėlęs vaikas.“

Karolina

„Myliu Nidą. Jau artėjant prie kelto širdis visada ima virpėti. Nenusakomas palaimos ir laisvės jausmas apima kaskart būnant čia. Kiek visko nuostabaus patirta: palapinės iš šakų ir paklodžių, bei tobulas pietų miegas jose, lakstymas kopomis, maudynės jūroje, karkvabaliai, medūzos, nuolatinis vaikų juokas, blynai su šokoladu, kelionės dviračiais, žemuogių rinkimas, laivų stebėjimas, pica Zuikio darže, muzika, nuostabūs draugai, saulės palydėjimai ir pasitikimai bei dar tiek daug akimirkų, kada giliai įkvėpi ir pagalvoji, kad gyvenimas yra beprotiškai gražus!“

Eglė

„Nida yra daug daugiau nei mes matome, girdime, jaučiame. Aš taip myliu Nidą, kad net nenutuokiu, kaip tą meilę sutalpinti į kelis sakinius. Nida – mano namai. Manau, jog tuo viskas ir pasakyta.“

Gabija

„Nidą pamilau dar tada, kai dėdė buriuotojas pasiimdavo kartu į Kuršių marių regatą ir sakydavo, kad vieną dieną išmokys mane rišti jūrinius mazgus ir kartu plauksime iki pasienio plūdurų. Buriuoti neišmokau, bet Nidą kiekvienais metais įsimyliu dar labiau. Tik Nidoje ant kopos girdi smuiko griežimą, naktį klaidžioji miškais ir nieko nebijai bei tuščiame paplūdimyje klausaisi jūros ošimo, kuris priverčia pasijusti taip, tarsi būtum jaukiausiame savų namų kampelyje.“

Aistė

„Šokiai po atviru dangumi, kai aplink griežia rytmetį sveikinantys žiogai, o tu žinai, kad vasara gyvens amžinai. Tokia mano Nida.“

Edgaras

„Būnant Neringoje pamirštu laiko tėkmę. Atrodo, kad ten kitas laikas. Tarsi žvaigždės žibėtų visai kitaip nei žemėje. Man tai rojaus kampelis, pilnas geros energijos, gamtos, kurią norisi mylėti, gerbti ir niekada nepalikti.“

Povilas
Visa, kas geriausia atsitiko mano gyvenime, dar atsitiks Nidoje. Grįžti čia – tai kaip užsiauginti meilės sparnus. Nes kiekvieną kartą čia atvykęs, jautiesi taip, lyg jį įsimylėjai, bet jo dar nesutikai. Kęstutis. (foto: Ligita Urbonaitė)

„Visa, kas geriausia atsitiko mano gyvenime, dar atsitiks Nidoje. Grįžti čia – tai kaip užsiauginti meilės sparnus. Nes kiekvieną kartą čia atvykęs, jautiesi taip, lyg jį įsimylėjai, bet jo dar nesutikai.“

Kęstutis

Vytas Nidoje turi didelį autoritetą. Rūpinasi vieno iš Nidos rajono barais ir maitinimo įstaigomis. Zuikio darzas & Zenta. Geras draugas, nuoširdus pašnekovas ir žmogus, be kurio mūsų Nida nebūtų tokia magiška.

„O man Nida – tai sveiki mano vaikai. Oras, pilnas jų vaikiško juoko ir nesibaigiančio dūzgimo. Laikas kartu stebuklingoje gamtoje, kuri globoja mus. Nida yra mūsų vasaros namai, o be namų – negerai.“

Laura, Mama

„Man Nida – ramybė. Naktis kopose, briedžio ragų siluetas, laipteliai apnešti smėliu. Nida – tai lengviausias būdas pabėgti nuo visko, kas esi, ir priartėt prie to, kuo nori būti.“

Mantvydas

„Ši nuotrauka daryta paklausus, ką man reiškia #myliunida. Panašu, kad ta šypsena geriausiai atsako į visus klausimus.”

Jonas

„Apsispręsti, susikrauti daiktus ir išvažiuoti gyventi į Nidą buvo gana paprasta. Nors atvykau čia dirbti, kartais atrodo, kad gal ir pats likimas atsiuntė 🙂 Dabar mane čia laiko krašto grožis. Mėgstu sau kartoti, kad jei einant į darbą nebegniauš kvapo iš marių kylančios saulės vaizdas, reikės grįžti atgal į gimtinę. Be to, ir darbas mano puikus – turiu progų daug mokytis ir tobulėti, o kolegos nuostabūs. Todėl aš čia dar pabūsiu.”

Eglė

„Man patinka gyventi Lietuvoje, kur žmones vienija kalba ir bendros patirtys. O kur Lietuvoje geriau nei Nidoje?“

Linas

Klausimai, pasiūlymai, norai. Parašyk